Paprastai kalė apsišunioja be šeimininko pagalbos, tačiau reikia būti netoliese, prireikus padėti. Šuniavimas skiriamas į du etapus: parengiamąjį ir vaisiaus šalinimo. Iš pradžių kalė pasidaro nerami. Tai keliasi, tai gulasi, eina iš vienos vietos į kitą. Neramumo priežastis, silpni traukuliai. Vėliau kalė šuniuojasi. Traukuliai stiprėja. Kalė guli ant šono. Vienu kartu atsivedama nuo 1-2 iki 20 šuniukų, tačiau dažniausiai 6-7 šuniukai. Geriausia jų tiek ir palikti, nes daug nualina kalę, jie būna maži, silpni, kartais neišsivystę. Šuniukai gimsta vienas po kito praėjus nuo 15 minučių iki 2 valandų, kai kada ir dar vėliau, todėl viskas trunka nuo 6 iki 12 valandų, kartais net visą parą. Jei tęsiasi ilgiau, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Pasirodžius kiekvienam šuniukui, kalė perkanda virkštelę, nuima ir suėda vaisiaus apvalkalėlį, aplaižo  šuniuką ir snukiu pastumia prie spenelių. Jei kalė nepajėgia perplėšti vaisiaus apvalkalėlio ir perkąsti virkštelės, reikia padėti. Su muilu nusiplovus rankas, pirmiausia perplėšiamas vaisiaus apvalkalėlis. Virkštelė perrišama stipriu išvirintu siūlu dvejose vietose 2 ir 4 cm atstumu nuo pilvuko, perkerpama išvirintomis žirklėmis tarp siūlų, pjūvis patepamas jodu. Šuniukas ištrinamas švariu skudurėliu ir padedamas prie kalės, kad ji aplaižytų ir pastumtų prie spenelių. Prieš kišant į burną spenelį reikia paspausti, kad ištrykštų pienas. Pasitaiko kalių, kurių motinystes instinktas silpnas. Jos blogai prižiūri šuniukus, net palieka juos. Dažnai jaunos kalės nerimsta, nešioja vaikus iš vienos vietos į kitą. Juos užtampo. Tada skubiai reikia gelbėti vadą. Šuniukus galima atiduoti kitai, mažai šuniukų turinčiai kalei, arba bandyti maitinti dirbtinai.