Per pastaruosius metus pastebima, kad gyvūnų globos tarnybos gauna kiek mažiau prašymų priimti namų neturinčius augintinius, tačiau skaičiai kinta nežymiai. Pasak gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ vadovės, kovoti su benamių ir valkataujančių gyvūnų problema bei jų populiacijos mažinimu labiausiai padeda visuomenės švietimas. Žmogus, prieš nuspręsdamas auginti šunį ar katę, turėtų įvertinti tiek savo finansines, tiek laisvalaikio galimybes. Augintinį įsigyjate 10-15 metų, tad reikėtų apsvarstyti, ar tikrai galėsite juo rūpintis, ar netrūks jam dėmesio, ar susirgus galėsite jį gydyti, ar turėsite kantrybės auklėti.

„Neretai žmonės įsigyja šuniuką ar kačiuką, jie ima graužti batus, draskyti užuolaidas, loti, miauksėti, netenkama kantrybės, ima trūkti laiko ir gyvūnai išmetami į gatvę, atsiduria gyvūnų globos organizacijose. Nuolat stengiamės kalbėti apie tai, ką reiškia auginti gyvūną, manau, tai daro nemenką įtaką, jog benamių gyvūnų vis tik mažėja – tik gaila, kad ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Benamių gyvūnų gatvėse nebesutiksime tada, kai būsime atsakingi ir rūpinsimės savo augintiniais“, – pabrėžė „Pifas“ vadovė Brigita Kymantaitė.

Mitas, kad gyvūnai nešvarūs

Dar viena priežastis, kodėl gyvūnų globos organizacijose benamių augintinių vis dar gausu, – klaidinga visuomenės nuomonė. Daugelis mano, kad globos tarnybose esantys gyvūnai yra nešvarūs, sergantys įvairiomis ligomis, turintys blusų. Tačiau „Pifo“ vadovė patikina, kad taip tikrai nėra.

„Į mūsų organizaciją patekę gyvūnai 10 dienų laikomi priėmimo patalpose, kur yra apžiūrimi, įvertinama jų pirminė sveikatos būklė, stebima, ar neserga kokiomis nors ligomis. Gyvūnų sveikata ir švara itin atsakingai rūpinasi savanoriai, kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ reguliariai atlieka priėmimo patalpų dezinfekciją, kad gyvūnai į naujus namus iškeliautų sveiki, t.y. neturintys blusų, nesergantys grybeliu ar augintiniui mirtinomis ligomis. Be to, gyvūnai tikrinami ir veterinarų, jei reikia gydomi, kol pasveiks“, – teigia B. Kymantaitė.

Apie gyvūno charakterį informuojama iš anksto

Neretai girdime nuomonę, jog geriau įsigyti dar jauną augintinį, o ne priglausti jau ne vienerius metus turintį gyvūną. Neva priglaudęs benamį gyvūną nežinai, koks jo charakteris, ar nepažeista psichika ir pan. Tai dar vienas mitas, kliudantis paliktiems augintiniams rasti naujus šeimininkus.

„Globos metu yra stebimas augintinio charakteris, elgsena įvairiose situacijose, todėl galime užtikrinti, kad gausite visą reikalingą informaciją apie gyvūną. Be to, pasiryžusiems priglausti tarnybos globojamą gyvūną, mes padedame išsirinkti tinkamą pagal žmogaus gyvenimo aplinkybes. Baimės, kad augintinio ir žmogaus draugystė bus nedarni, yra nepagrįstos“, – nuoširdžiai tikina tarnybos vadovė.

Kodėl augintinio negalėtų priglausti senjoras?

Be to, neretas linkęs vaikytis madų, laikytis nusistovėjusių teiginių, o ne racionaliai vertinti situaciją. Kaip svarsto „Pifo“ vadovė, kodėl gi senjorui neįsigijus aštuonerių metų ar dar vyresnį augintinį, kuris bus ramus, tylus, lojalus, vedžiojant netampys gatvėmis ir mielai lėtu žingsniu vaikščios po parką. Tokių gyvūnų organizacijose gausu.

„Ar iš tiesų racionalu garbaus amžiaus žmonėms duoti auginti mažus, judrius, itin daug dėmesio, fizinių jėgų reikalaujančius augintinius tik todėl, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog nuo mažens užaugintas gyvūnas neturės elgsenos problemų? Kažin... Paskui neretą užklumpa problema, kurgi dabar dėti gyvūnėlį, kam atiduoti“, – apgailestavo gyvūnų gerovės tarnybos vadovė.

Paklausta apie benamių gyvūnų tendenciją ateityje, B. Kymantaitė optimistiškai tiki, kad gatvėse vis rečiau sutiksime valkataujančių šunų ir kačių, gyvūnų organizacijose besiglaudžiantys augintiniai ras naujus jiems draugiškus namus.

grynas.delfi.lt